Skin and Dust/2024
Walking backwards./2023
In the new exhibition, as in previous collections, the works are based on the author’s personal experiences and reflections of the past, which sometimes touch on the psychological roots of the emergence of images.
“In a sense, I am doing an archaeology of my own mind. I analyse and delve into visual memory, its traces in our consciousness and, maybe to some extent, I touch on the system of archaic myths. I am also interested in the political and social history of different cultures and minorities.
I observe and study what visually remains in my memory, in our collective consciousness and subconscious, how images are distorted and changed, and to what extent they correspond to the actual reality. I try to find visual and linguistic connections between our personal experiences, different cultures and societies, to put together the fractals of different cultural layers and attitudes, and try to form it into a single structure that would allow us to evolve and grow.
In the new exhibition, as in previous collections, the works are based on the author’s personal experiences and reflections of the past, which sometimes touch on the psychological roots of the emergence of images.
“In a sense, I am doing an archaeology of my own mind. I analyse and delve into visual memory, its traces in our consciousness and, maybe to some extent, I touch on the system of archaic myths. I am also interested in the political and social history of different cultures and minorities.
I observe and study what visually remains in my memory, in our collective consciousness and subconscious, how images are distorted and changed, and to what extent they correspond to the actual reality. I try to find visual and linguistic connections between our personal experiences, different cultures and societies, to put together the fractals of different cultural layers and attitudes, and try to form it into a single structure that would allow us to evolve and grow.
|
|
Lines/2022
The characteristics of different countries and cities vary in terms of intensity and layering, but place, in a generic sense, is highly localised, i.e., the characteristics of a place are shaped by various networks of power and knowledge. And it is precisely because they are constructed, there is an opportunity to rethink the changing relationships between place, space, subject, process, locations, identities and their impact on each other."
The characteristics of different countries and cities vary in terms of intensity and layering, but place, in a generic sense, is highly localised, i.e., the characteristics of a place are shaped by various networks of power and knowledge. And it is precisely because they are constructed, there is an opportunity to rethink the changing relationships between place, space, subject, process, locations, identities and their impact on each other."
|
|
|
|
|
|
Activated Myths./2022. KKKC Artist in residence.
|
|
Inheritance./2022. Vilnius Art Fair
The Air Like A Stone./2022
Instructions how to disappear completely./2022 DGS Gallery
Dekonstruoti Vladimiro Tatlino bokštą.
V. Tatlino projekto „Internacionalo bokštas“ užmojis buvo idealistiškas kaip ir visa sovietinė sistema, deja, jis nebuvo įgyvendintas. V. Tatlinas gyvendamas nepritekliuje maketui rinko reikiamas medžiagas bei detales sąvartyne ir sukūrė vieną iš garsiausių konstruktyvistinių kūrinių.
Dekonstravimas vyksta laiko perspektyvoje. Pradžioje maketo brėžinys yra surenkamas į vieną visumą akcentuojant grubumą, eskiziškumą. Vėliau išrenkamas bei fragmentuojamas, sustojant prie idealizavimo, romantikos, nostalgijos, liūdesio bei žlugusių vilčių aspektų.
Šiandien net nebėra svarbu ar bokštas būtų buvęs pastatytas ar ne. Svarbūs patys istoriniai laiptai kuriuose visad neįvardintai slypi kūrybinis potencialas.
Tai tyrimo laukas apie žmogiškų ideologijų kvailybę bei tuo pačiu nesustabdomą kūrybinę energiją.
Dirbk sunkiai ir būk geras žmonėms. V. Tatlin
V. Tatlino projekto „Internacionalo bokštas“ užmojis buvo idealistiškas kaip ir visa sovietinė sistema, deja, jis nebuvo įgyvendintas. V. Tatlinas gyvendamas nepritekliuje maketui rinko reikiamas medžiagas bei detales sąvartyne ir sukūrė vieną iš garsiausių konstruktyvistinių kūrinių.
Dekonstravimas vyksta laiko perspektyvoje. Pradžioje maketo brėžinys yra surenkamas į vieną visumą akcentuojant grubumą, eskiziškumą. Vėliau išrenkamas bei fragmentuojamas, sustojant prie idealizavimo, romantikos, nostalgijos, liūdesio bei žlugusių vilčių aspektų.
Šiandien net nebėra svarbu ar bokštas būtų buvęs pastatytas ar ne. Svarbūs patys istoriniai laiptai kuriuose visad neįvardintai slypi kūrybinis potencialas.
Tai tyrimo laukas apie žmogiškų ideologijų kvailybę bei tuo pačiu nesustabdomą kūrybinę energiją.
Dirbk sunkiai ir būk geras žmonėms. V. Tatlin
Besikartojantis konfliktas
Disciplinos bei estetinių įnorių susidūrimas su visišku situacijos nevaldymu ir nenuspėjamumu. Stichiškai ir nevalingai gimstančios formos susiduria su racionalia disciplina bei estetiniais įnoriais.
Konflikte tos pačios medžiagos besigrumiantys priešingi aspektai vienas kitą įaktyvina, verčia kisti bei cirkuliuoti ir taip sąveikauja tam tikroje uždaroje sistemoje.
Disciplinos bei estetinių įnorių susidūrimas su visišku situacijos nevaldymu ir nenuspėjamumu. Stichiškai ir nevalingai gimstančios formos susiduria su racionalia disciplina bei estetiniais įnoriais.
Konflikte tos pačios medžiagos besigrumiantys priešingi aspektai vienas kitą įaktyvina, verčia kisti bei cirkuliuoti ir taip sąveikauja tam tikroje uždaroje sistemoje.
Collection "Light. Tension. Object"
A short-lived flash occurs when visual aesthetics join conceptual thought in absolutely unexpected urban and natural spaces. An electric current runs through the body as a circuit.
Natural, self-acting and unnatural, artificial glow. Is it possible to create an internal glow by exterior means? How to active this glow with help of objects?
The light helps to see the object but, used improperly, it can hinder. Consciously selected, excessively bright lighting distracts from an important point, drowns reality. Lighting becomes a powerful tool for construction and deconstruction or even manipulation.
Dictatorial light presents the object as self-existing, distorts it, creates rhythm and tension. Tension can be a separate phenomenon created by an electric current. It can occur by placing different objects together, in this way creating mood of electrified tension. Confrontation of different phenomenons turn on a different code of looking and seeing. Through uncomfortableness and other uneasy conditions unexpected results occur bringing suggestive aesthetics and a conceptual hint. Concurrence of non concurring phenomenon, their interaction or small disharmony reveals many layers of new meanings.
How to create the right tension between objects where the other right tension between aesthetics and concept would commence?
Natural, self-acting and unnatural, artificial glow. Is it possible to create an internal glow by exterior means? How to active this glow with help of objects?
The light helps to see the object but, used improperly, it can hinder. Consciously selected, excessively bright lighting distracts from an important point, drowns reality. Lighting becomes a powerful tool for construction and deconstruction or even manipulation.
Dictatorial light presents the object as self-existing, distorts it, creates rhythm and tension. Tension can be a separate phenomenon created by an electric current. It can occur by placing different objects together, in this way creating mood of electrified tension. Confrontation of different phenomenons turn on a different code of looking and seeing. Through uncomfortableness and other uneasy conditions unexpected results occur bringing suggestive aesthetics and a conceptual hint. Concurrence of non concurring phenomenon, their interaction or small disharmony reveals many layers of new meanings.
How to create the right tension between objects where the other right tension between aesthetics and concept would commence?
|
|
|
|
Collection „Fragments in Connection“
Taking a closer look at the remaining images in my memory, I find fractal like memory, where images are formed influenced by the individual's personal experience, realistic images and a variety of events taking place at the same time in the environment and contributing to a particular remembered image or feeling. These memories have very often nothing to do with the documentary photographic images, but in the memory construct they become completely true and real. Memory creates a complete picture from various fragments. In this specific case I am interested not in the ultimate picture constructed by my memory but scattered fragments of memories which I can model myself resisting the inert influence to form memory. In this way I can put together a new, total “picture“ which is unpredictable to myself. It becomes as if a mosaic assembled of disorderly, scattered fragments of memories.
Taking a closer look at the remaining images in my memory, I find fractal like memory, where images are formed influenced by the individual's personal experience, realistic images and a variety of events taking place at the same time in the environment and contributing to a particular remembered image or feeling. These memories have very often nothing to do with the documentary photographic images, but in the memory construct they become completely true and real. Memory creates a complete picture from various fragments. In this specific case I am interested not in the ultimate picture constructed by my memory but scattered fragments of memories which I can model myself resisting the inert influence to form memory. In this way I can put together a new, total “picture“ which is unpredictable to myself. It becomes as if a mosaic assembled of disorderly, scattered fragments of memories.
Little Home Mandir
The stages of the production of a thing are equally important just like the finished work.
Everything a man touches in the process of production becomes a certain magic influencing
a result as well.
In this particular case I wanted to show two moments extracted (torn out) from the process
of production. It is a board (a tray) on whose home mandir (temple) the paint was sprayed
on the encaustic clay (terakota). It is an abstract art work which includes in itself the very
chromatic beginning of sacrality of a thing. It is a certain Dharma Pada („Teaching Foot“)
on which the rough surface of the ground‘s body gathers colours and becomes the object of thought‘s saturation.
A ready-made Mandir of terakota is added as a visual supplement. Both artworks are authentic.
|
Foto kortos
Tokias namų sąlygomis pagamintas kortas 1989 – 1992 metais plačiai naudojo įvairių sričių darbininkai fabrikuose bei statybų aikštelėse. Šiuo konkrečiu atveju - 1990 metais Šiaulių valstybinėje įmonėje „Mechanika”. Tuo laikotarpiu buvo paplitęs reiškinys asmenines foto nuotraukas daryti namų sąlygomis. Sugadintas foto popierius dažnai būdavo ne sunaikinamas. Daug ką tuomet buvo sunku įsigyti, tad apmaudu ir išmesti. Šio popieriaus stangrumas yra tinkamas panaudoti ir ne pagal jo tiesioginę paskirtį, tad tinkamas ir kortų žaidimo kaladei pasigaminti, tiesiog nupiešus kortų ženklus ant baltosios neblizgios fotopopieriaus pusės. Foto nuotrauka gali būti kaip prisiminimas, sukurtas vaizdas, arba nieko neišreiškianti abstrakcija. Šiuo konkrečiu atveju „foto kortos” turbūt atitinka visus šiuos apibūdinimus, dar pridedant atraktyvaus veiksmo aspektą, kuris įjungia labai konkretų loginį mastymą ir azartiškas emocijas. Šiandien žiūrint į šias foto kortas aktyvuojasi visi šie aspektai, tai – prisiminimas, sukurtas vaizdas (nupiešti kortų žaidimo ženklai), abstraktus ir nieko nereiškiantis foto popieriaus vaizdas, o azartišką žaidimą pakeičia loginį mąstymą suaktyvinanti foto kortų koncepcija laiko perspektyvoje. |
Collection "Objects, Animals and Perversions"
Kokia didelė arogancija yra teigti, kas yra naturalu, o kas iškrypėliška.
Kvescionavimai: kuri sintezė bei priešprieša yra klaidinga? Kiek seniai mes pažįstame gamtos ir visatos dėsnius bei jų dinamiką, kad galėtumėm stoti į neišjudinamą poziciją?
Mane domina giluminis vidinis ryšys tarp tapatumų bei priešingybių. Kokie neatsiejami aspektai riša medžiotoją ir auką. Kokiu momentu jie tampa nebedalomi, tampa vieniu, vieniu tarpusavyje ir su aplinka. Kada šis aktas pasiekia holistinį tašką. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos indėnai po medžioklės atlikdavo dvasinio susitaikymo su aukos dvasia apeigas – šokiai ir būrimai. Laikui bėgant sakralinis bei filosofinis kario, medžiotojo ir aukos aspektas kito bei transformavosi. Neretai ši kaita priartėja prie grotesko ar absurdo, o tam tikrais atvejais sintezuojasi ir kristalizuojasi į absoliutų vienį,
Eugen Herrigel knygoje “Dzenas ir lanko menas” autorius rašo: “Kovos esmė ta, kad šaulys taikosi pats į save, bet sykiu – ir ne į save; kad galbūt pataiko pats į save, bet gi ir ne į save; taigi yra tas, kuris taikosi, ir kartu taikinys, tas, kuris pataiko, ir kartu tas, į kurį pataiko.” Herrigel tęsia: “Guodžiausi viltimi, kad netrukus šis techninis sprendimas taps man toks įprastas, kad nereikės jokios ypatingos atidos, vadinasi, išauš diena, kai aš – kaip tik dėl šio sprendimo – užsimiršęs ir stovėdamas maksimaliai įsitempęs galėsiu nesąmoningai paleisti šūvį; taigi ir šiuo atveju techniniai įgūdžiai bus sudvasinti.”
Kvescionavimai: Ant kokio laiptelio mes stojamės spręsdami ir teisdami visatos reiškinių dinamizmą visais jos aspektais? Kiek daug mes žinome apie mikrodalelių (atomai, elektronai, neuronai irk t.) sąveikas?
Kinų veikalas “Permainų kanonas” (“Yijing”) daugiaprasmiškiausiai ir giliamintiškiausiai atspindi kinų pasaulėvaizdžio holistiškumą, pats tapdamas “miniatiūriniu viso pasaulio atspindžiu”. Besimainančių heksagramų ciklas, aprėpiantis visą tipiškų egzistencinių situacijų įvairovę, tartum teigia, kad pasaulis egzistuoja ne pagal pastovią kieno nors nustatytą tvarką, bet nuolat kinta pagal imanentiškus ir natūralius saviraidos dėsnius.
Kokia didelė arogancija yra teigti, kas yra naturalu, o kas iškrypėliška.
Kvescionavimai: kuri sintezė bei priešprieša yra klaidinga? Kiek seniai mes pažįstame gamtos ir visatos dėsnius bei jų dinamiką, kad galėtumėm stoti į neišjudinamą poziciją?
Mane domina giluminis vidinis ryšys tarp tapatumų bei priešingybių. Kokie neatsiejami aspektai riša medžiotoją ir auką. Kokiu momentu jie tampa nebedalomi, tampa vieniu, vieniu tarpusavyje ir su aplinka. Kada šis aktas pasiekia holistinį tašką. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos indėnai po medžioklės atlikdavo dvasinio susitaikymo su aukos dvasia apeigas – šokiai ir būrimai. Laikui bėgant sakralinis bei filosofinis kario, medžiotojo ir aukos aspektas kito bei transformavosi. Neretai ši kaita priartėja prie grotesko ar absurdo, o tam tikrais atvejais sintezuojasi ir kristalizuojasi į absoliutų vienį,
Eugen Herrigel knygoje “Dzenas ir lanko menas” autorius rašo: “Kovos esmė ta, kad šaulys taikosi pats į save, bet sykiu – ir ne į save; kad galbūt pataiko pats į save, bet gi ir ne į save; taigi yra tas, kuris taikosi, ir kartu taikinys, tas, kuris pataiko, ir kartu tas, į kurį pataiko.” Herrigel tęsia: “Guodžiausi viltimi, kad netrukus šis techninis sprendimas taps man toks įprastas, kad nereikės jokios ypatingos atidos, vadinasi, išauš diena, kai aš – kaip tik dėl šio sprendimo – užsimiršęs ir stovėdamas maksimaliai įsitempęs galėsiu nesąmoningai paleisti šūvį; taigi ir šiuo atveju techniniai įgūdžiai bus sudvasinti.”
Kvescionavimai: Ant kokio laiptelio mes stojamės spręsdami ir teisdami visatos reiškinių dinamizmą visais jos aspektais? Kiek daug mes žinome apie mikrodalelių (atomai, elektronai, neuronai irk t.) sąveikas?
Kinų veikalas “Permainų kanonas” (“Yijing”) daugiaprasmiškiausiai ir giliamintiškiausiai atspindi kinų pasaulėvaizdžio holistiškumą, pats tapdamas “miniatiūriniu viso pasaulio atspindžiu”. Besimainančių heksagramų ciklas, aprėpiantis visą tipiškų egzistencinių situacijų įvairovę, tartum teigia, kad pasaulis egzistuoja ne pagal pastovią kieno nors nustatytą tvarką, bet nuolat kinta pagal imanentiškus ir natūralius saviraidos dėsnius.
Collection "About Certainty"
Analizuojamas santykis tarp nuolat bei akimirksniu besikeičiančios situacijos iliuzoriškumo/efemeriškumo ir tikrumo. Klausiant kartu su „Tikrumo“ revoliucionieriumi L. Wittgensteinu - kaip tuomet, jei būtų uždrausta sakyti „Aš žinau“ ir leista sakyti „Aš tikiu, kad žinau“? Taip kvestionuojamas individo matymo, mąstymo, įpročių bei įsitikinimų laukas, gilinantis į identiteto bei tapatybės „reiškinį“. Kaip subtiliai ar tiesmukai „tikra“ informacija formuoja asmenį bei jo poziciją, o kartais net visiškai užvaldo jį. Mums yra suteikiama laisvė keisti savo požiūrį, įsitikinimus, net kalbą, šalį, lytį ir t.t. Taip gyvenimas virsta dinamiška, suskystėjusia, nuolat bekeičiančią formą mase. Kokiu momentu gimsta tikrumas ir netgi virsta savotiška nekvescionuojama dogma beformėje gyvenimo dinamikoje? Kada mes pasakome – tai yra realybė, nors mes nežinome, kas yra realybė? Meno tiesos klausimas yra estetinės tikrovės klausimas. Ar meniniai objektai reprezentuoja (imituoja) realybę, ar tai yra nerealios fikcijos kūrimas, kuris neturi nieko bendra su pasaulio realybe?
Analizuojamas santykis tarp nuolat bei akimirksniu besikeičiančios situacijos iliuzoriškumo/efemeriškumo ir tikrumo. Klausiant kartu su „Tikrumo“ revoliucionieriumi L. Wittgensteinu - kaip tuomet, jei būtų uždrausta sakyti „Aš žinau“ ir leista sakyti „Aš tikiu, kad žinau“? Taip kvestionuojamas individo matymo, mąstymo, įpročių bei įsitikinimų laukas, gilinantis į identiteto bei tapatybės „reiškinį“. Kaip subtiliai ar tiesmukai „tikra“ informacija formuoja asmenį bei jo poziciją, o kartais net visiškai užvaldo jį. Mums yra suteikiama laisvė keisti savo požiūrį, įsitikinimus, net kalbą, šalį, lytį ir t.t. Taip gyvenimas virsta dinamiška, suskystėjusia, nuolat bekeičiančią formą mase. Kokiu momentu gimsta tikrumas ir netgi virsta savotiška nekvescionuojama dogma beformėje gyvenimo dinamikoje? Kada mes pasakome – tai yra realybė, nors mes nežinome, kas yra realybė? Meno tiesos klausimas yra estetinės tikrovės klausimas. Ar meniniai objektai reprezentuoja (imituoja) realybę, ar tai yra nerealios fikcijos kūrimas, kuris neturi nieko bendra su pasaulio realybe?
Installation "Stuck on Paradise" (Critical view to ISIS actions). Dar Si Said Museum. Marrakech. Morocco.
Personal exhibition "Windows". Pamėnkalnio gallery. Vilnius
Atsispirdamas nuo Hiroshi Sugimoto frazės The world died today. Or maybe yesterday, I don't know … (Pasaulis šiandien mirė. O gal vakar. Nežinau...), kurią jis perfrazavo iš Albero Kamiu 1942 novelės „ Svetimas“, prasidedančios beveik tokiais pat žodžiais Mother died today. Or maybe yesterday; I can‘t be sure. (Šiandien mirė motina. O gal vakar. Nesu įsitikinęs), leidau savo vaizduotei paklaidžioti laike nevikriai šokinėdamas ant istorinių „faktų“ laiptelių. Suvokdamas prigimtinę pabaigą visame kas turi pradžią, bandžiau suvokti cikliškumą, įvykių pasikartojimus, stengiausi sulenkti liniją iki jos virsmo apskritimu. Žmogiškasis siaubas tapo švelnesnis, artimesnis. Hiroshi Sugimoto prideda: The darkness of the future lights up my present. (Ateities tamsa apšviečia mano dabartį.) Grotestiškas grožis esti tragedijoje. Baltais pelenais, simbolizuojančiais mirtį, ištepti Butoh šokėjų, Indijos asketų kūnai – visa tai yra įtaigi estetika. Kiekvienas vaizdas, jausmas bei veiksmas - vestuvės, laidotuvės, ligoninės, fabrikai, bažnyčios, oras, miškas - turi savo grožio kriterijus. Baltos spalvos estetika bei švara tartum išgrynina bei suveda viską į vieną idėją, į vieną tašką. Atsvara tamsai, nežinomybei. Ar gamtos balta šviesa teisia tamsą?
Kiekvienas stebime pasaulį pro „savo (metaforiškus) langus“ - švarius, dulkinus, purvinus, nudažytus įsitikinimų, ideologijų, emocijų. Iš šių stebėjimų bei matymų gimsta veiksmai, turintys tęstinumą bei pasekmes.
Kolekcija „Langai“ orientuota į stebėtojo jauseną, būseną iš kurios kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Būsena juodo baltame bei balto juodame - priešingų linijos taškų susijungimo vieta.
Atsispirdamas nuo Hiroshi Sugimoto frazės The world died today. Or maybe yesterday, I don't know … (Pasaulis šiandien mirė. O gal vakar. Nežinau...), kurią jis perfrazavo iš Albero Kamiu 1942 novelės „ Svetimas“, prasidedančios beveik tokiais pat žodžiais Mother died today. Or maybe yesterday; I can‘t be sure. (Šiandien mirė motina. O gal vakar. Nesu įsitikinęs), leidau savo vaizduotei paklaidžioti laike nevikriai šokinėdamas ant istorinių „faktų“ laiptelių. Suvokdamas prigimtinę pabaigą visame kas turi pradžią, bandžiau suvokti cikliškumą, įvykių pasikartojimus, stengiausi sulenkti liniją iki jos virsmo apskritimu. Žmogiškasis siaubas tapo švelnesnis, artimesnis. Hiroshi Sugimoto prideda: The darkness of the future lights up my present. (Ateities tamsa apšviečia mano dabartį.) Grotestiškas grožis esti tragedijoje. Baltais pelenais, simbolizuojančiais mirtį, ištepti Butoh šokėjų, Indijos asketų kūnai – visa tai yra įtaigi estetika. Kiekvienas vaizdas, jausmas bei veiksmas - vestuvės, laidotuvės, ligoninės, fabrikai, bažnyčios, oras, miškas - turi savo grožio kriterijus. Baltos spalvos estetika bei švara tartum išgrynina bei suveda viską į vieną idėją, į vieną tašką. Atsvara tamsai, nežinomybei. Ar gamtos balta šviesa teisia tamsą?
Kiekvienas stebime pasaulį pro „savo (metaforiškus) langus“ - švarius, dulkinus, purvinus, nudažytus įsitikinimų, ideologijų, emocijų. Iš šių stebėjimų bei matymų gimsta veiksmai, turintys tęstinumą bei pasekmes.
Kolekcija „Langai“ orientuota į stebėtojo jauseną, būseną iš kurios kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Būsena juodo baltame bei balto juodame - priešingų linijos taškų susijungimo vieta.
|
Installation "Identity". Painting on used truck tyre
Identity is fundamental part of individual perception of oneself, related with primal affinity and common origin. Even though the notion of identity as usually used in singular form however from the psychological point of view identity is not solid and it consists of different categories, depending on how person labels himself. National identity of particular nation often stands upon certain clearly defined elements, which makes the nationality defined against others. It‘s necessary to be admitted that Identity is shifting process and depending on personal needs it might be individually changed. Consequently, given convenient circumstances and condition, person could change national identity. Migration and history has the most significant influence for nationality and public spirit. Frequently the notion of Identity is defined through conception of collectivism and polity. Thus, the question rises, what kind of challenges nationality faces in the context with other nations? The effects of globalization processes might be divided into positive and negative aspects, which are heavily linked and under each others‘ influence. For some the process of globalization associates with increasing sense of freedom, sweeping possibilities, the abundance of information, hunting of happiness, development of democracy, in other words, it is like establishment of new society. So, nowadays the problem of national identity in the context of globalization is very relevant. As concerns the torrent of migration the question is how to preserve national identity bearing on other „national identities“? |
